Lietuvoje gimusios mokslininkės vardu pavadintas psichologinis fenomenas.

Lietuvoje gimusios mokslininkės vardu pavadintas psichologinis fenomenas.

Nebaigtų darbų efektas arba Zeigarnik efektas pavadintas jį atradusios mokslininkės, psichologės bei psichiatrės, eksperimentinės psichopatologijos pradininkės vardu. Daktarė Bluma Zeigarnik gimė 1900 m. lapkričio 9 d. Prienuose –  mirė 1988 m. vasario 24 d. Maskvoje. Ji nustatė, jog žmogaus smegenys geriau įsimena nebaigtas ar pertrauktas užduotis, nes negali palikti dalykų neišspręstų ir nori rasti atsakymą, kadangi nebaigtos užduotys tyliai vagia smegenų energiją ir išeikvoja psichinius išteklius.

“Tūkstančio mylių kelionė prasideda vienu žingsniu”. - Lao Tzu ...

Kai turime pradėti didelį užduotį, mūsų smegenys automatiškai susikoncentruoja ties sunkiausia dalimi, todėl bet kuri užduotis, apie kurią mes galvojame, gali atrodyti sudėtinga ir mes nesąmoningai nukreipiame savo dėmesį į daugybę kitų nereikalingų dalykų, kurie neleidžia mums pradėti šios užduoties. Pvz., Staiga tampa nepaprastai svarbu atsakyti į gautą žinutė, tačiau išsiuntus pranešimą atsiranda kitas į kurį taip pat reikia atsakyti, po to skambutis, po to mums reikia gurkšnio kavos, sutvarkyti darbo vietą ir panašiai. Taip atsitinka todėl, kad manome, kad nesame pakankamai pasirengę atlikti svarbią užduotį. Laikas eina, bet niekas nevyksta ir neįvyks, kol nebus padarytas pirmasis žingsnis.

Gera pradžia - pusė darbo

Daugeliu atvejų pirmasis žingsnis yra kūrybiškumo ir įkvėpimo atrakinimo būdas, o atlikę užduotį suprantame, jog tai visai nebuvo  baisu. Taip yra todėl, kad atlikus pirmą žingsnį, Zeigarnik efektas įšoka ir verčia mus labiau susitelkti ties užduotimi, kad ją atliktume.

Taigi, kaip žengti pirmąjį žingsnį?

Yra vienas iš metodų, kuriuo naudojames kiekvieną dieną net to nežinodami, vadinamas  “metakognicija”,

pažodžiui išvertus kaip „mąstymas apie mąstymą“, kuris reiškia gebėjimą suprasti ir reguliuoti savo mąstymą. Dažniausias metakognicijos pavyzdys kasdieniniame gyvenime yra suvokimas, kad sunku įsiminti žmonių vardus ir priminti sau, kaip svarbu įsiminti ką tik sutikto žmogaus vardą.

 

Taigi prieš darydami ką nors kas turi būti atlikta, tačiau vis dar nedrįstame pradėti, turėtume atskaityti  5-4-3-2-1-Pirmyn ir staiga žengti link veiksmo!

Ką daryti, jei trūksta įkvėpimo ir entuziazmo?

Norėdami pradėti sudėtingą užduotį, turėtume padalyti visą užduotį į tris paprastus nuoseklius žingsnius su teise pasitraukti atlikus trečiąjį žingsnį. Tada atlikti kiekvieną žingsnį po vieną. Šis procesas padeda sužadinti entuziazmą bei kūrybiškumą, kol staiga suprantame, kad negalime leisti sau sustoti pusiaukelėje, kol darbas nėra visiškai atliktas.

Niekada nesužinosime, kol nepamėginsime.

Nežinomybė taip pat išsekina mūsų smegenų jėgas, nes dažnai atsitinka, kad turime klausimą, bet nežinome atsakymo, tačiau padėtis pablogėja tuomet, kai turime klausimą, bet kažkas trukdo mums jį užduoti. Pavyzdžiui: 

      • darbdavys sudaro spaudimą darbuotojui, patyrusiam traumą darbo vietoje ne dėl savo kaltės, reikalauja tylėti, niekur nesikreipti ir neklausti dėl kompensacijos ieškinio iškėlimo;
      • kaltas vairuotojas avarijos metu priverčia patyrusį sužalojimus keleivį neuždavinėti klausimų dėl galimybes iškelti ieškinį.

Kai dėl kažkieno aplaidumo pakenkta mūsų sveikatai, turėtume kreiptis patarimo, ar galima pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Taigi, kad nevarginti smegenų spėliojant kas būtų, jei prašymas iškelti ieškinį būtų sėkmingas, kodėl gi neskaičiavus nuo 5 iki 0 ir susisiekus su specialiais advokatais, kad gauti nemokamą patarimą, ar galima pateikti ieškinį dėl skausmo ir kančių, taip pat materialinių nuostolių, tokių kaip prarastas uždarbis, medicinos išlaidos, kelionės išlaidos ir t.t.

Parašykite komentarą